Skaitykla

Esu biologijos korepetitorė Edita ir visada tikėjau, kad švietimas galingas įrankis, keičiantis žmonių elgesį. Taigi nusprendžiau dalyvauti Nacionalinės švietimo agentūros projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, kuris suteikė galimybę gilinti profesines kompetencijas stažuotėse užsienyje. Svarbu paminėti, kad tai „Pedagogų profesinės kompetencijos stažuočių užsienyje programa“.

Pasirinkau penkių dienų kursus „Tvarios mokyklos: atliekų mažinimas“, vykusius saulėtame Faro mieste, Portugalijos pietuose. Kursus organizavo „Learning Together“, o juos vedė įkvepianti lektorė Margarida Monarca. Mokymuose dalyvavo pedagogai iš Ispanijos, Čekijos, Vokietijos, Kroatijos ir Rumunijos – buvo puiki proga pasisemti tarptautinės patirties.

Ši patirtis man dar kartą įrodė - mokymasis vyksta ne tik klasėje. Kartais jis prasideda ten, kur susitinka skirtingos kultūros, vertybės ir bendras tikslas – kurti geresnį, švaresnį rytojų. Tai atrasti įrankiai ir būdai, padedantys ugdyti vertybėmis grįstą, kūrybingą požiūrį į aplinkosaugą. Ir svarbiausia – tvirtą įsitikinimą, kad keistis reikia dabar.

Kodėl būtent ši tema?

Plastiko tarša – globali problema, kurią matau ne tik pasaulio mastu, bet ir savo kasdienybėje. Norėjau geriau suprasti, kaip galėčiau savo žiniomis ir veikla prisidėti prie pokyčių, todėl stažuotės tema „atliekų mažinimas“ man pasirodė itin aktuali ir prasminga.

Ką patyriau ir išmokau?

Išsamiai analizavau plastiko gyvavimo ciklą – nuo jo gamybos iki šalinimo. Vertinau plastiko taršos poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai. Dalyvavau praktinėse veiklose, kurios parodė, kaip tvarumo principai gali būti taikomi kasdienybėje. Gavau naudingų patarimų, kaip įtraukti bendruomenę ir šeimas į tvarumo iniciatyvas. Keletu jų pateikiu:

Taigi visi turime puikią galimybę prisijungti prie Jungtinės Karalystės mokyklų, kovojančių su klimato kaita. „Let‘s Go Zero“ – nacionalinė kampanija, vienijanti mokinius, mokytojus, tėvus ir jų mokyklas visiems kartu siekiant iki 2030 m. pasiekti nulinį CO 2 išmetimą. Užregistruokite savo mokyklas kampanijoje, kad parodytumėte savo ambicijas tapti klimato lyderiais savo bendruomenėje.

Sukurkite mokyklos bendruomenės platformą, kur visi galėtų mainytis daiktais: nuo kalėdinių megztinių, uniformų iki knygų ir žaislų.

Sudarykite grafiką vietos šeimoms, kurios mokyklinių atostogų metu, galėtų padėti prižiūrėti žaliąsias erdves (laistymas, priežiūra, valymas, pasirūpinimas maistu). Tėvai netgi gali padovanoti vazonų, sėklų ar sodinukų.

Sukurkite mokyklos ekologinę tarybą praktinių sprendimų priėmimui.

Susipažinau su „5R“ - Refuse, Reduce, Reuse, Recycle, Rot - terminais, sužinojau jų poveikį aplinkai, dažniausias kliūtis jų taikymui. Atlikdama užduotį, įsivertinau, kokius daiktus perku iš įpročio, o ne būtinybės, ką esu linkusi kaupti, ko sunkiausia sumažinti ir kodėl, kokios emocijos susijusios su mano vartojimu, kokiems daiktams suteikiu antrą gyvenimą, kaip jaučiuosi būdama didesnės sistemos dalimi, ar tiksliai žinau, ką galima perdirbti mano gyvenamojoje vietovėje.

Bendravau su kolegomis iš kitų šalių – tai praplėtė požiūrį ir įkvėpė naujoms idėjoms.

Aplankiau Algarvės gyvojo mokslo centrą, kuris įsikūręs istoriniame pastate Faro centre – puikus pavyzdys, kaip galima derinti mokslą, kultūrą ir edukaciją.

Dalyvavau pakrantės valymo akcijoje – rinkome plastiko atliekas nuo vandenyno pakrantės. Diskutavome apie vandenynų apsaugą ir jūrų ekosistemų trapumą, bei dalinomės savo asmeniniais įsipareigojimais, kaip prisidėsime prie pokyčių.

Ką parsivežiau namo?

Sugrįžau su gausybe idėjų pamokoms – tiek turinio, tiek metodikos prasme. Pavyzdžiui:

Paminint 8 paprastus patarimus, kaip taupyti energiją ir vandenį mokykloje. Sukuriant energijos taupymo kultūrą visoje mokykloje. Nustatant mėnesinius energijos suvartojimo stebėjimo ir mažinimo tikslus. Su mokiniais atliekant atliekų auditą (kokie daiktai išmetami dažniausiai ir kuriuos jų galima perdirbti). Paskatinant tai, kad patys mokiniai galės sukurti konteinerių etiketes su informacija apie tai, ką galima ir ko negalima mesti į kiekvieną konteinerį, kad būtų išvengta užteršimo. Supažindinti mokinius su plastiko simboliais, kokius plastiko gaminius paprastai perdirba atliekų tvarkymo rangovas, supažindinti su terminu „kompostuojamas“, ir kartu atlikti plastiko auditą. Iš plastiko atliekų pasigaminti ekologiškų plytų – daugkartinio naudojimo statybinių kaladėlių (blokų moduliai augalų lysvėms, šiltnamiams). Atlikti projektą spausdinimui stebėti, tada nusistatyti tikslus, kaip tai sumažinti.

Grįžau ne tik su naujomis žiniomis, bet ir su įkvėpimu.

Visa tai įkvėpė: pakeisti vienkartinio naudojimo plastiką natūraliomis, daugkartinio naudojimo arba perdirbtomis medžiagomis; ugdyti sąmoningą vartojimą; plastikines pietų dėžutes keisti į bambuko pluošto ar silikoninius indelius dėl saugumo ir patvarumo; įrengti vandens talpyklą ir laistyti augalus perdirbtu lietaus vandeniu arba jį naudoti tualetams nuleisti; įrengti boružėlių/ ežių namelius; įrengti spintą darbuotojams su daugkartinio naudojimo išsinešimui skirtais kavos puodeliais/ daugkartinio naudojimo vandens buteliukais; vengti laminavimo; vadovėlius bei pratybas vynioti rudu popieriumi; įsigyti iš „Terracycle“ ar kitos įmonės perdirbimo dėžutę minkštam plastikui (traškučių pakuotėms, kanceliarinėms prekėms); vietoj lipnios juostos naudoti popierinę; stengtis naudoti popierių be chloro (TCF) arba apdorotą be chloro (PCF), jei tokio nėra, ECF balintą popierių (be elementinio chloro), idealiu atveju – pirkti tik 100% perdirbtas arba FSC sertifikuotas medžiagas; ieškoti „Fairtrade“, „Soil Association Organic“ arba „Rainforest Alliance“ sertifikuotų produktų; naudoti MSC sertifikuotas laukines jūros gėrybes arba ASC sertifikuotas ūkiuose užaugintas jūros gėrybes (šie sertifikatai užtikrina žuvų išteklius visame pasaulyje); reklamuoti „Travel Better“ priemonę darbuotojams (WWF kelionių skaičiuoklė, rodanti kiekvieno keliavimo būdo atstumą, kelionės laiką, išmetamų teršalų kiekį, sudegintas kalorijas ir oro taršos poveikį).

Tai atrasti įrankiai ir būdai, padedantys ugdyti vertybėmis grįstą, kūrybingą požiūrį į aplinkosaugą.

Ir svarbiausia – parsivežiau tvirtą įsitikinimą, kad keistis reikia dabar.

Ne tik mokiausi, bet ir pamačiau

Be mokymų, radau laiko pažinti Faro miesto žavesį: aplankiau Faro katedrą, senamiestį, da Vila arką, žingsniavau po Faro paplūdimį. Mačiau įspūdingą gamtos kūrinį – Benagilio olą, aplankiau Marinha paplūdimį ir pasigrožėjau Algar Seco uolų formomis. Tai buvo ne tik kultūrinis, bet ir asmeninis praturtėjimas.